ISTORIJA

_Fossil or non-fossil_: kaip Vilniuje keitėsi energiniai režimai

Anglų kalboje „fossil“ ir „non-fossil“ vadinami atitinkamai iškastiniai ir neiškastiniai energijos ištekliai. Išteklių rūšies ir jų gavybos būdų dominavimas (neatsinaujinantys ir atsinaujinantys) pasaulio energetikos ūkyje lemia vadinamuosius „energinius režimus“. Istoriškai galima išskirti tris pagrindinius režimus: pirmąjį, kai dominavo neiškastiniai (angl. non-fossil) atsinaujinantys energijos ištekliai (tradicinė epocha), antrąjį, kai dominuoja iškastiniai (angl. fossil) neatsinaujinantys energijos ištekliai (modernioji epocha), ir trečiąjį, kuriame vėl stiprėja neiškastinių atsinaujinančių energijos išteklių vaidmuo (postmodernioji epocha). Šių režimų kaita atspindi ir technologinę pažangą, ir visuomenės ekonominius, aplinkosauginius bei politinius prioritetus.

TECHNOLOGIJOS

Lietuva siekia tapti viena iš Europos inovacijų lyderių. Pagalbos ranką tiesia EIT

Lietuva Europoje jau dabar žinoma kaip fotonikos, fintech ar kibernetinių technologijų lyderė, o lietuvių įkurtos technologijų bendrovės – „Brolis Semiconductors“, „Teltonika“, „Vinted“, „Tesonet“ ar „Arginta Enginnering“ – yra dažnai linksniuojamos užsienyje. Tačiau šalis dar turi daug neišnaudojamo potencialo. Kaip jį panaudoti?

ŠVIETIMO SISTEMA

Lietuvos mokslo taryba prisijungė prie tarptautinės iniciatyvos: kurs atsparią švietimo sistemą Ukrainoje

Lietuvos mokslo taryba (LMT) pasirašė prisijungimo prie daugiašalės tarptautinės iniciatyvos, skirtos kurti atsparią švietimo ir mokslo sistemą Ukrainoje, supratimo memorandumą.

Doktorantūra Lietuvoje: nors persiplėšk

Universitetai tikisi didesnio doktorantų atsidavimo mokslui, tačiau jaunieji tyrėjai tik iš stipendijų neišgyventų. Kompromisas kol kas nerastas.